• Naujienos
• Apie Dilgėlę
• Renginiai
• Vaizdai
• Kontaktai

• Dilgėlė nr. 1

Moterys ir mada – šiandien ši žodžių kombinacija gali skambėti kaip įžeidimas. Trivialus, vyrišku žvilgsniu paremtas, į prabangos prekių kuriamus burbulus orientuotas betikslis reiškinys. Multimilijoninė industrija ir smegenų plovimas, sintetinė vergovė ir tuštybės fenomenas. Puošimasis implikuoja intelekto trūkumą ir charakterio lengvabūdiškumą, rašė XVIII amžiaus Simone de Beauvoir - Mary Wollstonecraft. Šimtus metų moters puošyba buvo feminisčių taikiniu ir neretai tokiu dar tampa.

Neva mada - vizualinė saviraiška, bet ne aukštasis menas. Mada valgoma akimis ir neturi išliekamosios vertės. Tiesa, jei tai istorinis kostiumas - jis įdomus tiek, kiek nepritaikomas šiandienai. Kalbėti apie madą neintelektualu, netgi nemadinga.

Neva mada - medus vyrų akims ir pančiai moterims. Nes, sakoma, būtent dėl vyrų visas tas vajus ir trumpi sijonai. Nes tik vyro akis gali užkliūti už dygsniavimo vingrybių ir tik vyras atskirs šilką nuo viskozės. Ir po vieno mėnesio, ką ten - metų, JIS, keldamas vyno taurę už nuostabią pažintį, už gražią moterį, prisimins tą dieną, kai JI, avėdama pilko zomšo batelius ir įsisupusi į mėlyną lietpaltį, pasirišusi rankomis marginta šilkine skarelę, pasirodė biospektroskopijos konferencijoje.
Argi vyrai taip staiga evoliucionavo? "Už trijų dienų grįšiu. Nesiprausk." - tokie buvo Napoleono Bonaparto žodžiai mylimajai Žozefinai. Tiek tos vyriškos priespaudos.

Argi moterų mada tikrai skirta tik vyrams? O gal jos kontrolę jau kurį laiką pačios esame perėmusios į savo rankas? Amerikiečių žurnalistė feministė Susan Faludi rašo, jog protingai, savimi pasitikinčiai moteriai nesvarbu, kaip ji atrodo. Tuo tarpu rašytoja, įtakinga JAV homoseksualė Arial Levy knygoje "Female Chauvinist Pigs" (2006) teigia, jog pačios moterys save "užkėlė" ant pornografinio pjedestalo, besimėgaudamos vyrišku žvilgsniu bei galimybe manipuliuoti seksualine galia.

Santykis tarp moters išsilaisvinimo ir moters grožio šiuolaikiniame feministiniame diskurse vis dar išlieka esminiu klausimu. Vienos tvirtina, jog atsidavimas madai yra natūrali moters silpnybė (vadinasi - blogybė), jog tai kažkas, kam ji tiesiog negali atsispirti. Kitos kelia klausimą, ar postmoderniame laikotarpyje galima kalbėti apie mados vergovę? Gal visgi mada tampa identitetų žaidimu, lyties ribų peržengimu, apverstais stereotipais ir moteriškumo maskavimu? (Wilson 1994).

Vadinasi grožio ir proto dichotomija suskyla į kraštutinumus: emancipuotas, karjeros siekiančias, protingas moteris ir apskrudusias, botuliną besileidžiančias, apsinuoginusias plastmasines reklamos lėles. Feminizmas prieš seksizmą. Tačiau argi protinga moteris negali avėti aukštakulnių, o graži sąmoningai naudoti savo seksualumo tikslams pasiekti? Kuomet kaulus trupinantys korsetai jau kurį laiką dūlo muziejuose, o mados sąvoka išsiplėtė gerokai už Chantilly nėrinių ribų - ar dar galima kalbėti apie feminizmo ir mados karus?

Juk mada - tai mūsų pačių klasiniai ir socialiniai žaidimai. Mūsų maištas ar mūsų nuolankumas. Lyties virsmai ir nuotaikų kaita. Mada atsispindi mūmyse: jos (ne)buvimas, suvokimas, interpretacija ir pritaikymas. Mada nėra Niujorko ar Paryžiaus podiumų savaitės - ją galima rasti kiekviename prekybos kluone, kiekvienoje centrinėje miesto gatvėje, pusrūsiuose ir artelėse.

Mada, anot ankstyvųjų sociologų, yra imitacijos konceptas. Imitacija kito, pranašesnio (Kawamura 2006). Tai nėra vieno žmogaus pasirodymas - madai vadintis mada reikalinga ištisa pasekėjų orda. Tačiau dabar kiekviena socialinė, rasinė, seksualinė, etninė, muzikinė, akademinė grupė turi savo aprangos kultūrą. Simboliai kalba už mus pačius. Žmonių katalogai virsta įprastiniu pažinčių ir socialinių svetainių įrankiu. Vidus išvelkamas į išorę ir tai neatsiejamai tampa mūsų asmenybės refleksija. Stilius įgauna lemiamą vaidmenį mažuose  ir kompleksiškuose mūsų indentitetuose.

Tad nenuostabu, jog bet koks pasipriešinimas, revoliucija ar karas taip pat turėjo savo uniformą. "Sankiulotai", raudonieji, Juodosios Panteros. Oranžinė revoliucija, žalioji revoliucija.  Ne išimtis ir (feministiniai) moterų judėjimai. XIX amžiuje prasidėjęs pirmasis moterų judėjimas už politinę lygybę inspiravo daugybę moterų visame pasaulyje kitaip pažvelgti į savo lytį ir padėtį visuomenėje.

Svarbiausi moterų judėjimai
Už patogesnę aprangą.

Sufražisčių judėjimas, kitaip žinomas kaip pirmoji feminizmo banga (1848–1920 m.)

Asmenybės: Lucretia Mott (JAV), Alice Paul (JAV),Kate Sheppard (Naujoji Zelandija), Marguerite Durand (Prancūzija), Constance Markiewicz (UK)
Pagrindiniai tikslai: teisinė, profesinė ir lyčių lygybė

Viena iš judėjimo atšakų - aprangos reforma. Atsisakoma sveikatai žalingų korsetų ir turniūrinių suknelių. Atsiranda plačios, pūstos kelnės (angl. bloomers), dėvimos po sijonais.

Antroji feminizmo banga (1960-1980 m.) (angl. Women's Lib)

Asmenybės: Simone de Beauvoir, Eleanor Roosevelt, Betty Friedan, Gloria Steinem, Virginia Woolf tekstai
Pagrindiniai tikslai: kultūrinė ir seksualinė lygybė
! Politinis liemenėlių deginimas tėra MITAS.
Propaguojama "antigrožio ideologija" - moteris neturi pernelyg rūpintis išvaizda, tačiau tuo pat metu vyrišką aprangos stilių imituojančios moterys (daugiausia lesbietės) marginalizuojamos kaip lyčių skirtumų kurstytojos.

Biličio dukros (angl. The Daughters of Bilitis ) (1955 – 1972 m.) - pirmoji lesbiečių teisių gynimo organizacija Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Asmenybės: Del Martin & Phyllis Lyon, Ruth Simpson
Pagrindiniai tikslai: alternatyva lesbietiškiems alaus  barams, kurie tuo metu Amerikoje buvo nelegalūs, kova už lesbiečių teises, homoseksualų švietimas, taip pat The Ladder (pirmasis lesbiečių žurnalas, platintas 1956 – 1972 m.)

The Guerrilla Girls (nuo 1985 m. - iki dabar) - anoniminė radikalių feminisčių grupė, įkurta Niujorke, garsi savo knygomis, plakatais, lauko reklamomis, pasirodymais ir kitomis kūrybinėmis išraiškomis

Asmenybės: anoniminės (pseudonimai - garsių mirusių menininkių vardai)
Pagrindiniai tikslai: įvairiais būdais demaskuoti diskriminaciją ir korupciją moterų atžvilgiu, griauti lyčių nelygybę (ypač mene) ir stereotipus
Išskirtinis ženklas: dėvi gorilų kaukes

Trečiosios bangos feminizmas (nuo 1990 m. - iki dabar)

Asmenybės: Naomi Wolf, Susan Faludi, Rebecca Walker
Pagrindiniai tikslai:  kova su seksualiniu išnaudojimu, grožio kultu

Post-feminizmas (postmodernistinė, postruktūralistinė, taip pat Queer teorija) (nuo 1980 m. - iki dabar)

Asmenybės: Judith Buthler, Mary Joe Frug, Julia Kristeva, Luce Irigaray
Pagrindiniai tikslai: norima atsikratyti skirtumo tarp biologinės (angl. sex) ir sociokultūrinės (angl. gender) lyties, suteikti galimybę pasisakyti marginalizuotoms moterų grupėms

Šaltiniai:

Faludi Susan (1992), “Backlash: The Underclared War Against American Women”. Anchor

Izdelytė, Virginija (2009), Kostiumo istorija. Vilniaus dailės akademijos leidykla

Kawamura, Yuniya (2006), “Fashion-ology: An Introduction to Fashion Studies”, Berg

Levy, Ariel (2006), “Female Chauvinist Pigs: Women and the Rise of Raunch Culture”, Free Press

Wilson, Elizabeth (1994), “Fashion and postmodernism”, Cultural Theory and Popular Culture (red. John Storey). New York : Harvester Wheatsheaf