• Naujienos
• Apie Dilgėlę
• Renginiai
• Vaizdai
• Kontaktai

• Dilgėlė nr. 1

Take my money with a smirk
Stuff your greedy faces
Deprecate a women‘s worth
Guilt trip the teenagers
Don‘t like what you‘re offering
Sordid institution
Making androids of us all
Fetid constitution

(Gertrude, To All the Converters)

Moterų festivalis moterims apie moteris – taip galima apibūdinti jau dešimtmetį visame pasaulyje vykstančius nekomercinius Ladyfest renginius. Gimęs iš riotgrrl ir D.I.Y. kultūros festivalis yra „gyva“ idėja, kiekvienąkart realizuojama vis kitaip, tačiau visad suteikianti erdvę menams, naujoms moteriškoms ikonoms, „F-žodžiui“ ir kitiems alternatyviems diskursams.

 „Go home and plan one in your own town“ (liet. „Keliaukit namo ir suorganizuokit [festivalį] savo mieste“) – taip skelbė pirmojo festivalio Olimpijoje, JAV, šūkis. Ši frazė išjudino ištisą laviną, nes nuo to laiko feministiniai Ladyfest renginiai net po keletą kartų jau vyko daugiau nei penkiasdešimtyje pasaulio miestų, taip pat ir Vilniuje. „Pirmojo Ladyfest organizatorės norėjo vėl sukviesti draugėn 90-ųjų riotgrrl grupes ir pavadino festivalį lady- (liet. lady – dama, moteris), nes tuo metu jos jau buvo „užaugusios“, – pasakoja Manuela, viena iš Ladyfest Amsterdam 2002, 2003 ir 2009 organizatorių. – Festivaliui plintant, jis tapo riotgrrl prijaučiančiųjų ir anarchofeminisčių susibūrimu. Vėliau queer [netradicinės seksualinės orientacijos žmonių – aut. past.] judėjimas padarė savo ir festivalio tikslas tapo griauti lyties (angl. gender) sąvoką iš esmės“.

Tačiau, pasak Manuelos, turbūt pats bendriausias festivalio siekis yra sukurti alternatyvą tradiciniams, mainstream festivaliams ir suteikti galimybę parodyti tuos talentus ir idėjas, kurie paprastai neturi vietos pasireikšti. Kita Olandijos Ladyfest organizatorė Nora priduria, kad dvi pagrindinės kategorijos čia yra dalyvavimas ir įgalinimas. „Ladyfest moterims (žinoma, taip pat ir vyrams, nors labiau koncentruojamasi į moteris) suteikia galimybę būti muzikantėmis nuo tos minutės, kai jos paima į rankas instrumentą. Tas pats pasakytina ir buvimą menininkėmis ar D.I.Y. renginio organizatorėmis. Džiaugsmas, kai padarai daugiau, nei manei galinti padaryti – štai kas įkvepia žmones ir prisideda prie naujo meno kūrimo“, – teigia Nora.

Grrls go D.I.Y.

Nepriklausomai nuo turinio variacijų, dažniausiai Ladyfest programą sudaro kūrybinės „pasidaryk pats“ dirbtuvės (vadinamieji workshop‘ai) ir moterų muzikos grupių bei menininkių pasirodymai. Nors festivalių programoje galima rasti ir įvairesnės muzikos (pavyzdžiui, užmeskite akį į Ladyfest London 2008 grojaraštį), einant į festivalį reikėtų nusiteikti ir didelei porcijai sunkiosios muzikos, ypač (riot)grrl‘iško pankroko – moterų, dažnai net neprofesionalių muzikančių, atliekamų trankių „gabalų“, pasižyminčių socialiai „aštriais“ dainų tekstais. Kaip teigia Nora, suteikti sceną moterų punk ir indie grupėms šiandien vis dar svarbu, nes būti moterimi šioje scenoje nėra lengva. „Nors situacija skirtingose šalyse skiriasi, bet paprastai moteris šitoje terpėje vis dar turi gerokai aršiau įrodinėti savo gabumus. Norėtųsi, kad žmonės aptarinėtų muziką, o ne tokius kvailus dalykus kaip raumenų kiekis ant merginos kūno ar kaip gerai ji atrodo su ta gitara“, – sako Nora.

Organizatorių nuomone, neatsitiktinai festivalis rengiamas „pasidaryk pats“ dvasia, o festivalio idėja plinta copyleft principu, t.y. ne prekiaujant autorinėmis teisėmis, o tiesiog laisvai dalinantis informacija su norinčiais organizuoti festivalį savo mieste. Kaip ir riotgrrl dainų tekstai, D.I.Y. yra visuomenės kritika, alternatyva vartotojiškai mąstysenai. „D.I.Y. ne tik atveria kitokio diskurso galimybę. Tai galimybė kurti kitokį meną ir kitokį savęs apibrėžimą“, – mano Nora. Visa tai aiškiai matyti workshop‘uose – nuo būgnų ir gitaros pamokų, tekstilės darbų, kūrybinio rašymo, iki savo kūno pažinimo, praktinių savigynos kursų, dviračių remonto ar kompiuterinio dizaino užsiėmimų. Kiekviena asmenybė, kiekviena moteris gali būti vis kitokia kitoje scenoje, todėl organizatorės nori, kad tos scenos būtų kuo įvairesnės.

„Kvailos išlepintos kekšės“ versus F-žodis

Manuelos nuomone, Ladyfest suteikia saviraiškos galimybę jau vien todėl, kad yra alternatyvus. „Šiandien jaunos merginos neturi tinkamų ikonų – moterų, į kurias galėtų lygiuotis. Visa, ką jos mato, pasiskolinant „Pietų parko“ frazę, yra „kvailos išlepintos kekšės“ (angl. Stupid Spoiled Whores) – Paris Hilton tipo merginos, savo įvaizdžiu skelbiančios, kad svarbiausia būti lieknai, dėvėti brangius drabužius ir nuolat trankytis po vakarėlius“, – teigia Manuela. Todėl, pasak jos, riotgrrl, o taip pat ir feministinis Ladyfest, apeliuoja į tas, kurios ieško kitokių saviraiškos būdų nei siūlo masinė žiniasklaida.

Bet čia Ladyfest susiduria su dar viena bėda – neigiamu požiūriu į visa, kas susiję su feminizmu. „Feminizmas yra F-žodis [angl. F-word, aliuzija į keiksmažodį fuck, kuris vadinamas the f-word, kai norima išvengti jo viešo minėjimo – aut.past.] visame pasaulyje. Pastebėjau, kad jei renginio nevadini feministiniu, tuomet žmonės būna daug geriau nusiteikę jo atžvilgiu, atviriau priima informaciją ir vėliau grįžta su tokiais komplimentais kaip „oho, šitas filmas apie moteris iš tiesų mane paveikė“, „šita merginų grupė tiesiog fantastiška“ ir pan.“, – dalinasi patirtimi Manuela. Jos nuomone, pirmiausia taip nutinka, nes feministiniame sparne žmonės mato daug pykčio – feministės pačios nesutaria tarpusavyje, įsivyrauja separatizmas. „Be to, – juokaudama prideda Nora, – feministės itin linkusios kritikuoti ir gali savo politinėm replikom sužlugdyti bet kokį vakarėlį“. Laimei, panašu, kad Ladyfest idėja „užkrečia“ moteris, norinčias pakeisti šią feministės - „džiaugsmo žudikės“ etiketę.

Nauja platforma tolerancijai skatinti?

Ladyfest turi nemažai potencialo ir kitų nuostatų keitimui. Organizatoriams paliekama visiška laisvė pasirinkti tiek renginių formas, tiek turinį, todėl atsiranda galimybė įtraukti „čia ir dabar“ vietos bendruomenei aktualias temas. Lietuvoje viena tokių temų galėtų būti ne tik moterų savimonės kėlimas, bet ir įvairialypės tolerancijos skatinimas. Kaip teigia aktyvistė Vilma Pajuodienė-Fiokla, toleranciją ir mąstymą be stereotipų geriausia ugdyti ne valstybiniais monolitiniais projektais, o meninėmis, pedagoginėmis priemonėmis, kultūriniais renginiais, griaunančiais „normalumo“ sąvoką. Atrodo, kad Ladyfest kaip tik ir yra vienas tokių renginių, kurį patį sunku įsprausti į kokius nors aiškius rėmus. Lietuvoje jo koncepcija dar tik pradeda prigyti, tad reikia tikėtis, kad festivalis taps dar vienu alternatyvios kultūros gūsiu, smagiai kilstelinčiu konservatoriškos visuomenės pasijonius.

Manuelos kvietimas:
„Feministės, susitarkime nesutarti, kai būtina, bet nebebūkime susiskaldžiusios!“
www.grasrootsfeminism.net

Daugiau apie Ladyfest: http://www.myspace.com/ladyfesteurope, http://www.ladyfest.lt/apie.html